- karinys
- karinỹs sm. (3b) 1. korimas, kabinimas: Marti turia daug kãrinio, t. y. lašinius, šinkas karti, kabinti J. 2. įkeltas į medį avilys, inkilas: Įtrauk kvajon karinį, tai gal bitės atsispies Nč. Reikia intęst beržan karinys, gal spietys atūš Vlk. 3. Žem pakaruoklis, karuonis: Mat jam pasirodė, kad tas karinys puolė prie jo (ps.) SI420. Buvo naujos dainos apie tuos karinius Rud.
Dictionary of the Lithuanian Language.
